Biohumusas

Skystos organinės trąšos „Raskila“ ir „Raskila K+“ gaminimo pagrindas yra birus biohumusas. Biohumuso gamyba ilgas ir kruopštus procesas, kurio pagreitinti negalima, o nemažą produkcijos kokybės lygį nulemia tinkamas brandinimas.

Visapusiškam augalo vystymuisi reikalingas tinkamas dirvožemis. Birus biohumusas yra ideali ekologiška dirvos gerinimo priemonė. Tinkamai sėklas išmirkius ar beicavus su „Raskila“, pasodinus į gerai įdirbtą dirvą su biohumusu, augalui išdygus rekomenduojame tolimeniam  augalo vystimuisi naudoti skystą augimo stimuliatorių „Raskila K+“. Atlikę tinkamus sėjos darbus, rudeniop galėsite džiaugtis gausesniu bei geresnės kokybės derliu.

Daugiau apie dirvos gerinimo priemonę biohumusą skaitykite apačioje arba internetinėje svetainėje: 

www.ltbiohumus.lt

Svetainėje taip pat galėsite įsigyti šios ekologiškos produkcijos. Dėl biohumuso įsigijimo reikia skambinti numeriu +370 600 65506.

Birus biohumusas — tai organinės medžiagos, kurios susidaro mezofiliniu procesų metu sąveikaujant sliekams ir mikroorganizmams, kai perdirbamo substrato temperatūra svyruoja nuo 10 0 C iki 320C. Kitaip tariant biohumusas yra sliekų perdirbtas mėšlas kompostuotas su organinėmis medžiagomis. Taip gaunamos visiškai stabilizuotos organinės trąšos, kuriose yra daug humuso. Humuso kiekis apskaičiuojamas padauginant organines anglies kieki iš koeficiento (Vid. = 1,724). Biohumuse yra daug biologiškai aktyviu mikroorganizmų ir fermentų, didelė drėgmės sulaikymo geba, o taip pat jis turi įvairių maistingųjų elementų, kuriuos lengvai įsisavina augalai. Biohumuse yra ir augalų augimo hormonų bei huminių medžiagų, reguliuojančių augalų augimą. Trešiant augalus biohumusu, skirtingai nei mineralinėmis trąšomis, išsaugomas dirvos derlingumas (nealinamas dirvožemis), 7-10 kartų sumažėja nitratų vaisiuose ir daržovėse. Be to, kitaip nei įprastame komposte, čia yra antibakterinių ir antigrybelinių peptidų ir šiuos kenkėjus atbaidančių medžiagų.

Vaizdžiai kalbant, sliekas — pačios gamtos sukurtas unikalus biologinis fabrikas. Sliekai milijonus metų nepastebimai nuolat valė Žemę nuo organiniu atliekų. Sliekų prarytos augalinės, mikrobinės ir gyvulinės organinės medžiagos jų virškinimo trakte, tarsi biologiniame reaktoriuje, virsta daugeliu fiziologiškai aktyvių medžiagų, tai yra vyksta stebuklingas atlieku virsmas „auksu“. Žmogui tenkanti užduotis – plačiai panaudoti šio gamtos technologijų ir pritaikyti ją vis augančiam ekologijos problemų sprendimui.

Biohumusas yra labai panašus į susiskaldžiusias durpes, didelio poringumo, puikios aeracijos, pasižymi geru drenažu bei didele vandens talpa. Biohumusą sudaro cheminiai elementai: C 17,2 –19,5 %; N 1,0–1,9 %; Ca 12,00–35,05 miligramai, gramai – litre; P 2,51–4,71 miligramai, gramai – litre; K 2,21–9,78 miligramai, gramai – litre bei Fe, Cu, Mg, Mn, Na, S, Zn ir kiti elementai. Dauguma šių elementų yra pakitę į augalams labiau prieinamas formas, tokias kaip nitratai, mainų fosforo, judriojo kalio, kalcio bei magnio junginiai. Biohumusas turi didelį sugeriamąjį paviršių, tai leidžia porose įsikurti ir vykdyti veiklą daugumai mikroorganizmų, pasižymi stipria adsorbcija bei maistinių medžiagų išsaugojimu. Mokslininkai Albanell ir Brunno konstatuoja, kad biohumusas dažniausiai yra beveik neutralus pH, kuri palanki mikroorganizmų veiklos metu susidarančių CO2 bei organinių rūgščių gamybai. Augimą skatinančios medžiagos biohumuse yra ir rūgštinės kilmės (organinės, amino rūgštys, aminai), ir šarminės hidrolizės produktai (huminės medžiagos). JAV moksliniko Jordeo atliktais tyrimais buvo nustatyta, kad biohumuse yra ne tik visų augalų augimui būtinų medžiagų subalansuoti kiekiai, bet ir augimą skatinančios medžiagos: fermentai, antibiotikai. Esminis biohumuso skirtumas nuo įprastinio komposto yra ligų sukėlėjų ir jų padarų nebuvimas.

Būtina žinoti!

  • Biohumusas veikia iki 5 metų.
  • Jis neturi kvapo ir jį malonu laikyti rankose.
  • Laikomas biohumusas net ir išdžiūvęs nepraranda savybių.
  • Biohumuso sugebėjimas atstatyti dirvos struktūrą yra daug labiau vertinamas už trąšos savybes.
  • Nebūtina papildomai naudoti mineralinių trąšų.
  • Atitinka visus ekologinių standartų reikalavimus.
  • Dirvos rodikliai – humusas, mikroflora, gerėjanti struktūra.
  • Biologinį humusą galima pakeisti mėšlu santykiu 1 t biologinio humuso = 10 t mėšlo.
  • Biohumusas padeda suformuoti tinkamą dirvožemio struktūrą: kanalų, urvelių tinklą. Jais tekantis paviršinis vanduo, užtikrina oro cirkuliaciją į gilesnius dirvos sluoksnius bei leidžia anglies dioksidui (be kurio negali tirpti mineralai) nusileisti žemyn, į podirvį.

Biohumusas puikiai tinka:

  • Daržovių ir kitų daržo augalų sodinimui ir tręšimui.
  • Sodinukams sodinti.
  • Vaismedžių, vaiskrūmių, vejų bei uogienojų tręšimui.
  • Kambarinėms ir lauko gėlėms bei kitiems dokoratyviniams augalams sodinti, persodinti bei tręšti augimo metu.
  • Sėkloms daiginti.
  • Dirvožemiui atgaivinti.

KODĖL BIOHUMUSAS?

  • Veikia kaip augimo stimuliatorius.
  • Dirvoje išlieka aktyvus iki 5 metų.
  • 10 kartų veiksmingesnis už mėšlą.
  • Biohumuse esančios organinės ir mikrobiologinės medžiagos gerina dirvos struktūrą, greitai atstato natūralų dirvos derlingumą.
  • Neinertiškas – augalai ir sėklos iškart reaguoja į šias trąšas.
  • Pagreitina sėklų sudygimą, augalų augimą bei žydėjimą, 2-3 savaitėmis paankstina derlių.
  • Suteikia augalams stiprų imunitetą padidindamas jų atsparumą bakterinėms ligoms ir puvėsiams, nepalankioms oro sąlygoms.
  • Padeda prigyti persodinamiems augalams.
  • Puikiai veikia gėlių augimą, užtikrina gausesnį ir ilgesnį gėlių žydėjimą.
  • Pagausina daržovių derlių bei skonines jo savybes.
  • Suriša sunkiuosius dirvos metalus ir radionuklidus, neleidžia augalams kaupti nitratų.
  • Sumažina neigiamą rūgštingumo įtaką, trukdo plisti įvairių rūšių augalų sukėlėjams.

Išskirtinės biohumuso savybės:

• sudėtyje nėra piktžolių sėklų, nes mėšle esančios piktžolių sėklos praeina pro slieko organizmą ir praranda savo daigumą, o brandinimo metu pašalinamos likusios sliekų nesuvirškintos sėklos;

• biohumuse yra didesnis kiekis vandenyje tirpių azoto, fosforo ir kalio junginių, tuo biohumusas skiriasi nuo kitų organinių trąšų;

• palyginti su mėšlu, sudėtyje yra nedidelis kiekis žarnyno lazdelių;

• sunkieji metalai sudaro kompleksinius, mažai tirpius junginius, kurie į augalus praktiškai nepatenka, todėl nėra toksiški, be to biohumuso sudėtyje esantys humatai taip pat nėra toksiški, kancerogeniški ar mutageniški;

• palyginti su kompostu ar neperdirbtu mėšlu, biohumuso sudėtyje yra daugiau biologinio azoto. Tai susiję su dideliu kiekiu azotą fiksuojančių bakterijų, esančių sliekų ekskrementuose;

• biohumuso sudėtyje taip pat yra ir tam tikras kiekis mirusių sliekų (baltyminių medžiagų), kurie padidina trąšų vertę;

• biohumusas ypač vertingas dėl huminės medžiagos ir fulvinės rūgšties;

• įrodyta, kad skirtingai nuo mėšlo, biohumusas nėra inertiškas ir augalai į jį reaguoja iškart.

Daugiau apie dirvos gerinimo priemonę biohumusą skaitykite internetinėje svetainėje: 

www.ltbiohumus.lt

 

Bendradarbiaujame

Logo slider